Susiginčijo trys bičiuliai ieškodami apibrėžimo, kas iš tiesų yra toji meilė. Pirmasis pasakė taip: Meilė tai gėlė, kuri geroje žemėje išauga iš vėtros atsitiktinai numestos sėklos, ta gėlė gražiai išsiskleidžia, bet greit nuvysta ir, deja, nėra atspari klimato poveikiui... Antrasis tarė šitaip:
............................................................................................................................
Ką šiandien besakyčiau - liks ne tai... Širdy tiktai geri, šilti jausmai Srovena nenutrūkstama gija, O žodžiai - tai tik tiltas į tave. Ką šiandien bedaryčiau - viskas Tau, Brangus ir nuostabus, žmogau.
............................................................................................................................
Tu nenustok. Tik nenustok. Širdie, liepsnoki, siek dangaus. Prašau tavęs. Prašau. Ieškok - Širdy - žvaigždžių, žmoguj - žmogaus...
............................................................................................................................
Tirpsta baltas sniego kelias, Šėlsta, linksminas širdelės, Tarsi vasara aguonas, Barsto šypsenas raudonas! Tų širdelių spindesy Atjaunėjame visi!
............................................................................................................................
Eik ir mylėk taip, kaip mylėjo Romeo ir Džiuljeta. Tikėk gėriu, kaip romantiškasis idealistas Don Kichotas. Ieškok ir atrask, kaip nerimstantis daktaras Faustas. Ir net pačiose sudėtingiausiose gyvenimo situacijose atmink ypatingai svarbią Mažojo Princo tiesą: "Tai, kas svarbiausia, nematoma akimis.."
............................................................................................................................